Mikronutrientai – tai mineralai ir vitaminai, kurie yra reikalingi normalioms organizmo funkcijoms palaikyti. Nors šių medžiagų organizmui reikia mažais kiekiais, jų trūkumas arba perteklius gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Reikalingas mikronutrientų kiekis yra matuojamas miligramais (mg), mikrogramais (mcg) arba tarptautiniais vienetais (UI).

Kiekvienas mikronutrientas turi skirtingą funkciją organizme. Jie yra atsakingi už organizmo augimą, gijimą, imuninę sistemą, smegenų veiklą ir bendrą organizmo būklę. Tam tikri mikronutrientai taip pat turi svarbų vaidmenį užkertant kelią ligoms ir kovojant su jomis.

Skirtingi mikronutrientų tipai ir funkcijos

Mikronutrientai gali būti skirstomi į keturias grupes:

  • Vandenyje tirpūs vitaminai. Vandenyje tirpūs vitaminai yra tie, kurie turi ištirpti vandenyje, kad organizmas galėtų juos pasisavinti. Šie vitaminai negali būti kaupiami – jų perteklius yra pašalinamas su šlapimu. Ši grupė apima B grupės vitaminus (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12) ir vitaminą C;
  • Riebaluose tirpūs vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai tirpsta riebaluose, o ne vandenyje. Todėl vartojant riebaluose tirpius vitaminus patariama juos vartoti su maistu, kurie turi riebalų. Organizmas gali juos kaupti kepenyse ir riebaliniuose audiniuose. Ši grupė apima vitaminą A, vitaminą D, vitaminą E ir vitaminą K;
  • Makromineralai. Tai neorganiniai elementai, kurių organizmui reikia daugeliui skirtingų funkcijų. Šie mineralai vadinami makro, nes jie turi būti vartojami didesniais kiekiais. Makromineralų grupė apima kalcį, kalį, magnį, chloridą, fosforą, natrį ir sierą;
  • Mikromineralai. Mikromineralai – tai mineralai, kurių organizmui reikia mažesniais kiekiais. Nepaisant to, jie yra taip pat svarbūs įvairioms funkcijoms. Ši grupė apima varį, jodą, fluorą, geležį, manganą, seleną ir cinką.

Mikronutrientų funkcijos yra labai įvairios, tačiau, bendrai kalbant, pakankami jų kiekiai yra būtini:

  • Sveikam organizmo vystymuisi;
  • Ligų prevencijai;
  • Bendrai savijautai.

Pirminis mikronutrientų šaltinis yra maistas, bet iš mitybos neretai gaunama nepakankamai šių medžiagų. Mikronutrientų trūkumas gali sukelti neigiamų pasekmių, nuo nedidelių, tokių kaip nuovargis, galvos svaigimas ir maži sveikatos sutrikimai, iki rimtų ligų ir sveikatos sutrikimų. Todėl, esant tam tikro mikronutriento trūkumui, rekomenduojame vartoti maisto papildus. 

Pagrindiniai mikronutrientai, kurių trūksta organizmui

Vis dėlto, ne visi mikronutrientai reikalingi vienodomis dozėmis ir įsisavina vienodai – tai prisideda prie to, kad kai kurių vitaminų ir mineralų trūksta dažniau. Štai, kokių makronutrientų trūksta dažniausiai:

  • Vitaminas D. Daugeliui lietuvių trūksta vitamino D, daugiausiai dėl saulės trūkumo. Patariama naudoti papildus, ypač žiemos metu;
  • Vitaminas B12. Tai svarbus vitaminas visam žmogaus organizmui, jis yra vienas iš dažniausių B grupės vitaminų, kurių trūksta žmonėms. Vitaminas B12 gaunamas pagrinde iš gyvulinės kilmės maisto, todėl veganams ir vegetarams gali išsivystyti vitamino B12 trūkumas. Taip pat senstant mažėja jo absorbcija;
  • Geležis. Geležies trūkumas dažnai pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams, moterims ir veganams. Šio vitamino trūkumas neretai veda prie geležies stokos anemijos;
  • Kalcis. Kalcis reikalingas vaikų kaulų vystymuisi, bet vaikams jo neretai trūksta. Taip pat kalcio trūkumas pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių;
  • Vitaminas C. Šis vitaminas nėra kaupiamas organizme, todėl neretai pastebimas jo trūkumas, ypač pavasarį;
  • Magnis. Magnis padeda palaikyti normalią širdies funkciją, virškinimą, gerą psichologinę sveikatą ir miego funkciją. Jo dažnai trūksta sportininkams, kurie magnį išprakaituoja. Magnio trūkumo požymis – mėšlungis.